Tango novatoriaus Astoro Piazzollos gimtadienis

Vilniaus argentinietiško tango klubas kviečia atšvęsti tango novatoriaus Astoro Piazzollos gimtadienį kovo 10 d. 19 val. kavinėje bare „Neringa“ (Gedimino pr. 23, Vilniuej). Čia vyks šventinė milonga, kurios metu visiems pageidaujantiems bus atskleistos nostalgiškojo šokio – tango – paslaptys. Bus klausoma nemirtingų „tango nuevo“ karaliaus A.Piazzollos kūrinių. Iki vidurnakčio kiekvienas galės pasinerti į svaiginantį tango jausmų ir aistrų sūkurį.

“Argentinoje galima pakeisti šimtus prezidentų, galima keisti religijas, bet negalima keisti tango.”

Dviguba šventė

Tango virsmo pradžia

Astoras Piazzolla

Lemtingoji frazė

Vilniaus tango klubas

Milonga. Tango Seime

Argentinos tango šokėjai Lietuvoje

Dviguba šventė. Kovo 11-oji – Lietuvos Nepriklausomybės diena. Tačiau tik nedaugelis lietuvių žino, jog ši data sutampa su tango novatoriaus Astoro Piazzollos gimtadieniu. Visuose didžiuosiuose pasaulio miestuose šią dieną atgyja tango gyvenimas: koncertai, vakarai, milongos, specialūs filmų apie tango seansai, šventės, fiestos, konkursai ir festivaliai... O kuo gi galime pasigirti mes, lietuviai, jau 15 metų besistengiantys atkurti nepriklausomą (fiziškai ir dvasiškai) valstybę ir jos visuomenę

Galima nedvejojant atsakyti: juk yra sukurti puikūs šokio spektakliai – A.Cholinos „Tango in Fa“ bei A.Kurieniaus „Trijų minučių romanas“. Taip. Tačiau patys argentiniečiai scenines tango choreografijas vadina „Tango for export“. Vadinasi, tai tik ledkalnio viršūnė, vyšnaitė ant grietinėlės. Tikrasis, socialusis tango anaiptol nesiafišuoja skambiais pavadinimais ar spalvingomis etiketėmis, nesiveržia į didžiąją sceną, nors yra tango gyvenimo pagrindas. O tango gyvenimas vyksta. Ir ne tik užsienyje, o ir Lietuvoje.

Norėdamas atšvęsti tango novatoriaus Astoro Piazzollos gimtadienį Vilniaus argentinietiško tango klubas kovo 10 d. 19 val. kviečia visus į kavinę barą „Neringa“. Čia vyks šventinė milonga, kurios metu visiems pageidaujantiems bus atskleistos nostalgiškojo šokio paslaptys. Bus klausoma nemirtingų „tango nuevo“ karaliaus A.Piazzollos kūrinių. Iki vidurnakčio kiekvienas galės pasinerti į svaiginantį tango jausmų ir aistrų sūkurį.

Tango virsmo pradžia. Tai buvo eilinis 1940-ųjų vakaras Buenos Airėse, tviskančiame mieste, kuriame tango tuomet išgyveno „aukso amžių“. Tą vakarą klube „Boca juniors“ vykstančioje šokių šventėje grojo legendinio Anibalo Troilo vadovaujamas orkestras. Kartu su jo muzikantais grojo ir jaunas, savo amžių aplnkęs Astoras Piazzolla, visai neseniai priimtas į orkestrą griežti bandonija (artima akordeono giminaite, tango simboliu tapusiu instrumentu). Kai orkestras užgrojo A.Piazzollos aranžuotą klasikinį tango „Inspiración“, įvyko kai kas keisto. Šokėjai nustojo šokę. Kai kurie išėjo, o likusieji apsupo sceną norėdami atidžiau paklausyti neįprastai skambančios muzikos.

Šis vakaras tapo lemtingų įvykių pranašu. Jaunas bandonininkas sukūrė kai ką daugiau, nei paprasta šokių muzika, ir publika suskilo į dvi dalis. Tuomet net nenujausdamas, Piazzolla pradėjo tai, ką vėliau pavadins „didžiąja tango revoliucija“. Prasidėjo muzikos išvadavimo nuo pasenusių struktūrų paieškos, kurioms kompozitorius paskyrė penkiasdešimt savo gyvenimo metų. Per šiuos dešimtmečius Astoras Piazzolla pripildė tango muziką barokinio įmantrumo ir formų laužytumo, praturtino ją klasikine polifonija ir džiazinėmis harmonijomis. Ir tango, išsiveržusi iš šokių aikštelių, ištrūko į laisvę – virto rimta muzika, vadinama „tango nuevo“.

20 a. viduryje tai buvo vienas drastiškiausių mėginimų naujai įvertinti populiarias muzikines tradicijas, prilygstantis Gershwino džiazo transformacijoms. Gerbdamas muzikinį argentiniečių palikimą, Piazzolla sugebėjo išgryninti tango esmę, sutaurino jo agresyvumą, išsaugojęs kankinantį erotiškumą, sukūrė naują aukštosios muzikos žanrą, sulaukusį pasaulinio pripažinimo. Astoro kūryboje ekstaziška lyrika persmelkta šiurkščių disonansų, prisotinta ilgesio ir neišvengiamos kasdienybės liūdesio. Šis nenumaldomas liūdesys, be abejo, susijęs ir su paties kompozitoriaus nepastovumu.

Astoras Piazzolla. Tango novatorius, kompozitorius eksperimentuotojas, sujungęs klasikinę muziką, džiazą ir tango, bandonijos virtuozas Astoras Pantaleónas Piazzolla (1921–1992) vaikystę praleido Niujorke, kur išmoko groti tėvo dovanotu bandonija. Čia jis pradėjo koncertuoti, 10 metų įrašė pirmąjį kūrinį „Marionette Spagol“, drauge su „tango karaliumi“ Carlosu Gardeliu nusifilmavo legendinėje kino juostoje „El Dia Que me Quieras“ („Diena, kai mane pamilsi“).

Septyniolikmetis Astoras, grįžęs į gimtąją Argentiną, grojo įvairiuose tango orkestrėliuose. Praėjus vos metams išsipildė Astoro svajonė – jis buvo priimtas į vieną garsiausių to meto – Anibalo „Pichuco“ Troilo – orkestrą. Jau būdamas šio orkestro aranžuotojas, Astoras intensyviai studijavo muziką, kompoziciją ir dirigavimą. Tuometiniai Astoro darbai pranoko laikmetį, todėl pats Troilo juos redagavo, nenorėdamas atbaidyti tango šokėjų.

Būdamas dvidešimt penkerių Astoras subūrė pirmąjį savo orkestrą, su kuriuo plėtojo kūrybinius impulsus, orkestruotėse naudodamas ekspresyvią dinamiką ir sudėtingas harmonijas. Šitoks moderniškas ir novatoriškas bebaimio jaunojo muzikanto tango sukurstė pirmuosius nesutarimus tarp tradicinio tango šokėjų. Tačiau A.Piazzollą apsėdo naujojo muzikinio stiliaus paieškos.

Po metų kompozitorius pristatė tris simfoninius kūrinius apvienijantį darbą „Buenos Aires“, atliekamą simfoninio orkestro su dviem bandonijomis. Ši naujovė – „liaudiško“ instrumento įtraukimas į „kultinį“ simfoninio orkestro sąstatą – sukurstė ne tik tango, bet ir klasikinės muzikos tradicijų „sergėtojų“ aistras ir protestą. Tačiau už šį kūrinį A.Piazzolla gavo Prancūzijos Vyriausybės stipendiją studijuoti Paryžiuje.

Lemtingoji frazė. 1954 m. atvykęs į Paryžių Astoras stengėsi nuslėpti savo kaip tanguero ir bandonininko praeitį, manydamas, kad jo likimas – klasikinė muzika. Tačiau jo nuomonę, o ir likimą, pakeitė mokytoja Nadia Boulanger. Išgirdusi mokinio sukurtą tango „Triunfal“, ji ištarė lemtingą frazę: „Astorai, tavo klasikiniai kūriniai gerai parašyti, bet tikrasis Piazzolla yra ČIA, nenusigręžk nuo jo.“ Šie žodžiai padrąsino Piazzollą grįžti prie tango ir savojo instrumento – bandonijos. Jei prieš tai reikėjo pasirinkti aukštąją muziką arba tango, dabar reikėjo aukštąją muziką ir tango sujungti, bet tik pačiu veiksmingiausiu būdu: klasikinės muzikos struktūrą užpildyti tango aistra.

1955 m. grįžęs į Argentiną Piazzolla suformavo ir naują grupę „Octeto Buenos Aires“, kuri pradėjo šiuolaikinio tango amžių. Su dviejų bandonijų, dviejų smuikų, kontraboso, violončelės, fortepijono ir elektrinės gitaros sąstatu jis pristatė novatoriškus kūrinius ir interpretacijas, jau galutinai atitolusias nuo klasikinio tango.

Vienas po kito gimė nauji A.Piazzollos kūriniai, užvaldę visą pasaulį. Paradoksalu, tačiau tik paskutinį Astoro gyvenimo dešimtmetį kompozitorių pripažino patys argentiniečiai, kurie dabar gali didžiuotis tango novatoriaus kūrybiniu palikimu, kurį puošia virš 1000 muzikos kūrinių, persmelktų nenuspėjamos argentinietiškojo tango galios.

Vilniaus tango klubas. 2003 metais kaip alternatyva akademinei bei stereotipinei sampratai apie tango įkurtas Vilniaus argentinietiško tango klubas. Jo tikslas – skleisti tango kultūrą Lietuvoje. Šokio pamokos, milongos, muzikos klausymas, filmų peržiūros, tango vakarų bei koncertų organizavimas – tai tik dalis, išoriškai pastebimos klubo veiklos. Svarbiausia – išgirsti save ir kitus per tango.

Klubo įkūrėjai – profesionalūs aktoriai ir šokėjai Irmantas Bačelis ir Kristiana Kemundrytė, tango žinių ir paslapčių sėmęsi iš Argentinos, Urugvajaus, Prancūzijos, Švedijos tango meistrų. Be individualių tango numerių bei teminių pasirodymų Irmanto ir Kristianos kūrybinę biografiją puošia jungtinės tango programos bei koncertai su ansambliu „Tanguedia“, akordeonų kvintetu „Cantus“, Malmės tango akademija ir kitais.

Pernai rudenį, grįžęs iš Vakarų Europos, kur dalyvavo tango seminaruose, stebėjo tango gyvenimą įvairiose šalyse, Irmantas ryžosi įgyvendinti didžiąją šio šokio ir muzikos gerbėjų svajonę – organizuoti Vilniuje nuolatines milongas, tai, ką galima rasti bet kuriame didesniame pasaulio mieste.

Milonga. Šis žodis turi daug reikšmių, tačiau visos jos yra neatsiejamos nuo tango.

Visų pirma tai senasis po Argentinos dykumas klajojusių dainių (trubadūrų) ilgą laiką gyvavęs pasakojamųjų dainų žanras. Piemenys ir žemdirbiai su malonumu rinkdavosi paklausyti milongų, kurios tais laikais buvo savotiški laikraščiai ir gandų skleidėjai: trubadūrai, akompanuodami arfa ar gitara, apdainuodavo šviežiausius įvykius. Ilgainiui pagal milongų melodijas imta šokti – taip greta dainos radosi šokis milonga, kurio elementai dar ir dabar naudojami tango šokyje.

Kai paskutiniais 19 a. dešimtmečiais ėmė formuotis naujas šokis tango, jis dar neturėjo nusistovėjusios melodikos ir ritmikos. Tačiau apie 1920-uosius imtos skirti trys tango atšakos, gyvuojančios iki šiol. Tai argentinietiškas tango, argentinietiškas valsas ir milonga – linksmas, žaismingas šokis, nutolęs nuo savo pirmtakės liaudiškosios milongos, atliekamas greitu tempu be pauzių ir tango būdingų sulėtėjimų. Milonga šokama mažais žingsneliais ir reikalauja puikaus ritmo pojūčio bei sugebėjimo virtuoziškai žaisti kojomis.

Ir, galų gale, dar viena žodžio „milonga“ reikšmė. Pastaruoju metu visame pasaulyje milonga vadinama vieta (kavinė, baras, salonas), į kurį ateinama pašokti tango ar tiesiog pailsėti, besiklausant gyvai grojančių orkestrų arba garso įrašų. Taigi tokios milongos nuo pernai metų rudens kiekvieną ketvirtadienį nuo 19 val. vyksta ir Vilniuje, kavinėje bare „Neringa“.

Tango Seime. Astoro Piazzollos gimtadienio paminėjimas – ne vienintelis Vilniaus argentinietiško tango klubo organizuojamas šio pavasario renginys. Kovo 22 d. Lietuvos Seime vyks dailininko Sigito Kviklio naujos paveikslų parodos „Tango“ atidarymas, kuriam Vilniaus tango klubas drauge su grupe „4TANGO“ ruošia net valandos trukmės programą.

Irmantui su Kristiana tai jau ne pirmas taikomąją dailę, muziką ir šokį apvienijantis projektas. Vienas įsimintiniausių – V.Žuko galerijoje vykusi „Meno fiesta“. Griežiant akordeonų kvintetui „Cantus“, visi susirinkusieji, beskanaudami argentinietiškų vynų, galėjo įsilieti į galerijos šeimininko žiedžiamų keramikos dirbinių ir tango šokėjų sūkurį.

Argentinos tango šokėjai Lietuvoje. Gegužės paskutinė savaitė Vilniaus tango klubui ypatinga. Į svečius atvyks tango mokytojai ir šokėjai iš pačios tango gimtinės – Argentinos. Vanesa ir Pablo Velez – viena perspektyviausių Argentinos tango šokėjų pora, pernai pasauliniame tango konkurse patekusi į finalą ir iškovojusi penktąją vietą.

Be tango pamokų Vilniuje ir Kaune (į kurias bus priimti visi, pageidaujantys sužinoti škio paslaptis) jie dalyvaus ir jungtiniame koncerte „LiberTANGO“. Pablo ir Vanesa šoks pagal grupės „4TANGO“ grojamus tango. Dainuos solistė Brigita Bublytė. Kartu su argentiniečiais savo tango sugebėjimus demonstruos ir Vilniaus tango klubo lyderiai Irmantas su Kristiana. Pastariesiems šis koncertas – tikras išbandymas: juk ne kasdien tenka šokti kartu su argentiniečiais, o ypač vienoje scenoje...

Tačiau iki gegužės mėnesio dar toli, o Astoro Piazzollos gimtadienis – ant nosies. Tad nepraleiskim progos pasilinsminti kvaitulingoje milongoje kovo 10 d. 19 val. kavinėje bare „Neringa“.

2005-03-07

Irmantas Bačelis,

Vilniaus argentinietiško tango klubas