MAŽAKALBIAI
SUOMIAI AISTRAS IŠLIEJA RISNODAMI TANGO RITMU
Laima Lavaste
Pietų Amerikoje
atsiradęs tango pavergė ir santūriuosius šiauriečius
suomius.
Atvirose Suomijos šokių aikštelėse baltųjų naktų
tyloje skamba ilgesingos šio šokio melodijos.
Vakarais
skamba muzika
Braukdamas
nuo kaktos prakaitą ir uodus, mane šio šokio pakvietęs suomis Pekka suka ir suka ratus ant valčių prieplaukos
medinių grindų. Scenoje keturių vyrų ansamblis groja
sulėtinto tango melodiją su širdį draskančiais žodžiais:
„Tu palikai mane, ir man taip liūdna...“ Šokis niekaip nesibaigia. Atrodo,
šoku visą amžinybę, nors šokių vakaras dar neįpusėjo. Pekka, kaip ir visi čia, – puikus šokėjas.
Risnodama paskui jį tango ritmu, dairausi aplinkui. Jaunų žmonių
čia nėra. Jie mano, kad kaimo šokiuose šokama lietuvišką
klumpakojį primenanti „humpa“, o šalia
aikštelės stovi šieno daržinė pasimylėti. Visi šokėjai jau
sulaukę keturiasdešimtmečio. Tai – vasarnamių poilsiautojai,
suvažiuojantys vakarais šokti. Bilietas – 10-25 eurai (apie 34 – 86 litus),
nelygu kokia žvaigždė atvyksta dainuoti kaimo šokiuose. Girtų
salėje nėra, tik išgėrusių. Bufete – tik kava ir limonadas.
Juk tango – džentelmenų šokis. Kad būtų drąsiau,
džentelmenai išgeria už kampo alaus.
Moterys
pakeičia įvaizdį
Moterys
šokių vakare vilki sukneles ir avi batelius, numetusios šonan
įprastas kelnes bei sportbačius – reikia būti moteriškai. Kaip
ir prieš 100 metų, moterys sėdi vienoje salės pusėje, vyrai
– kitoje. Moteris privalo turėti itin svarią priežastį, jeigu
ją kviečiančiam šokėjui sako „ne“. Jei atėjai – šok.
Per vakarą viena valanda skirta moterims – jos kviečia šokio. Tada
jau vyrai it žąsinai braunasi į pirmąsias eiles, kad juos
pastebėtų. Vienišiems poilsiautojams šokiai tikra paguoda. Ne
paslaptis, kad ilgesingas tango dažnai baigiamas klausimu: „Pas tave ar pas
mane?“
Sukūrė
šiaurietišką versiją
Suomišką
tango gali sukurti, pagroti, pašokti ir išgyventi tiktai suomis. Suomių
tango versija letargiškai lėta, girtuokliškai svyrinėjanti,
šokėjų judesiai lėti, stengiantis kūnu neprisiliesti prie
partnerio. Melodija visada ašaringa, tekstai pasakoja apie nelaimingą
meilę. Suomių patarlė apie šią viziją sako taip:
„Geriau vyras varvančia nosimi, bet ne toks, kuris be reikalo juokiasi“.
Suomiai drovūs, baikštūs ir nemoka žavingai pilstyti iš tuščio
į kiaurą. Gal todėl jie ir susikūrė aistros šokio –
tango – savotišką versiją. Jiems tango tapo tarsi ventiliu, kuriuo
galima išleisti viešumon jausmus ir patirti intymų artumą. Bet – ne
daugiau. Tango iš Argentinos užkariavo Europą prieš 10 metų.
Tačiau suomiško tango istorija kiek kitokia.
Romanso
ir maršo mišinys
Suomijoje
egzotiškas argentinietiško tango ritmas susimaišė su lėtu risnojimu
bei tapo suomiško gyvenimo dalimi. Žinomas suomių rašytojas Mika Waltari savo romane
„Didelė iliuzija“ dar 1928 metais rašė: „Be abejo, tango yra
gražiausias šokis. Jis simbolizuoja mūsų gyvenimo egzotiką, o jo
lėtuose, siūbuojančiuose žingsniuose vilnija
muzika ir kančia“.
Tango
Suomiją pasiekė XX amžiaus pradžioje iš Vokietijos, todėl turi
šiek tiek ir maršo gaidų. Karas išskyrė šeimas ir mylimuosius.
Suomiai išgyveno ilgesį, baime ir viltį savo vienkiemiuose,
miškų glūdumoje paslėpti nuo Europos didmiesčių
triukšmo. Kaimynė Rusija įliejo į suomiško tango melodiją
romansų liūdesio. Pulsuojantis suomiško tango ritmas – lyg širdies
dūžiai, ilgesingi tekstai – garsiai neišsakomi jausmai, dažnai draskantys
nekalbių suomių krūtinę.
Dainininkams
– karūna
Nuo
1985 metų suomiai rengia tango festivalį. Penkias dienas ir naktis
liepos mėnesį Seinejokio mieste vyksta
tango šokio maratonas. Iš visos Suomijos čia suplūsta apie 200
tūkstančių poilsiautojų, trokštančių tik vieno –
iki valiai prisišokti tango. Daugiau nei 2 milijonai suomių tuo metu
būna prilipę prie televizorių ekranų. Dėl tango
karaliaus ir karalienės karūnos kasmet scenoje varžosi žymiausi
Suomijos dainininkai ir dainininkės. Laimėtojai akimirksniu visiems
laikams tampa tautos herojais. Ir nieko nuostabaus, kad populiariausias
Suomijos dainininkas ir tango karalius Jaris Sillanpaa nepateko šiemet Stambule į Eurovizijos finalą. Ką Europa gali išmanyti apie
suomiško tango magiją bei jausmus?
Proga
susirasti žmoną
Šokių
vakarų kultūra Suomijoje atsirado anksčiau nei tango. Dar XIX
amžiaus pradžioje kaimuose buvo pastatytos pirmosios šokių aikštelės
medinėmis grindimis. Šokiai buvo atlyginimas po sunkių vasaros
darbų. 1939–1945 metais Suomijoje buvo uždrausta šokti. Dėl
bombardavimų baimės ir iš solidarumo su kovojančiais kaimo
vyrais. Bet pokariu suomiai vėl trypė išsijuosę. Valstybė
pažadėjo iš karo grįžusiems jauniems vyrams žemės, jei jie
turės žmoną. Kur rasi žmoną jei ne šokiuose? 1960–1970
suomių karta, gimusi po karo, vėl susitiko šokiuose. Šalyje buvo apie
1200 šokių namų. Iš šokių pelnėsi ir valstybė – jei
šokiai trukdavo ilgiau nei pusantros valandos, nuo kiekvieno parduoto bilieto
buvo imamas „linksmumo mokestis“.
Laima Lavaste
„Lietuvos Ryto“ korespondentė Helsinkyje
Lietuvos Rytas, 2004 m.